Naujienos
2020 m. rugsėjo 4 d.
Kaip lazerių spinduliais geriau pažįstame Mėnulį
Atrodytų, paprastas eksperimentas su lazerio spinduliu ne tik jau suteikė daug duomenų apie Mėnulį, bet gali padėti dar daugiau jų surinkti ir ateityje.
NASA nuotr.
Plačiau
Atrodytų, paprastas eksperimentas su lazerio spinduliu ne tik jau suteikė daug duomenų apie Mėnulį, bet gali padėti dar daugiau jų surinkti ir ateityje.
2020 m. liepos 2 d.
Mokslininkai kuria povandeninį internetą, kuriam naudoja lazerius
Mokslininkai sukūrė „Aqua-Fi“ belaidį internetą, kuris gali veikti po vandeniu.
KAUST_iliustracija
Plačiau
Mokslininkai sukūrė „Aqua-Fi“ belaidį internetą, kuris gali veikti po vandeniu.
2020 m. balandžio 22 d.
Sukurtas testas, galintis lazeriais akimirksniu aptikti naująjį koronavirusą
Reaguodami į Europos Komisijos raginimą ieškoti būdų kovoti su pandemija, fotonikos mokslininkai kuria naują greitą ir neinvazinį optinio biosensoriaus testerį, kuris aptinka COVID-19 sukeliantį virusą, kai tik jis atsiranda organizme.
coronavirus-1
Plačiau
Reaguodami į Europos Komisijos raginimą ieškoti būdų kovoti su pandemija, fotonikos mokslininkai kuria naują greitą ir neinvazinį optinio biosensoriaus testerį, kuris aptinka COVID-19 sukeliantį virusą, kai tik jis atsiranda organizme.
2020 m. balandžio 7 d.
Fotonika: kaip gimė Europos sėkmės istorija
Europa turi ilgą ir turtingą šviesos galios panaudojimo istoriją. Šiais laikais itin daug jos naudojama vystant fotonikos technologijas. O Europa turi kuo didžiuotis.
SYLOS
Plačiau
Europa turi ilgą ir turtingą šviesos galios panaudojimo istoriją. Šiais laikais itin daug jos naudojama vystant fotonikos technologijas. O Europa turi kuo didžiuotis.
2020 m. kovo 18 d.
Fotonika ir klimato apsaugos iššūkiai
Dėl fotonikos technologijų galime daug efektyviau ir ekologiškiau naudoti išteklius, medžiagas ir procesus be išmetamųjų teršalų. Tai padeda, siekiant pasaulinių klimato apsaugos ir tvarumo tikslų.
NASA nuotr.
Plačiau
Dėl fotonikos technologijų galime daug efektyviau ir ekologiškiau naudoti išteklius, medžiagas ir procesus be išmetamųjų teršalų. Tai padeda, siekiant pasaulinių klimato apsaugos ir tvarumo tikslų.
2020 m. kovo 3 d.
Lazerinė technologija – majų paslaptims atskleisti
Archeologai panaudojo lazerio technologiją senovės majų civilizacijos 100 km akmeniniam keliui ištirti.
Kelio fragmentas
Plačiau
Archeologai panaudojo lazerio technologiją senovės majų civilizacijos 100 km akmeniniam keliui ištirti.
2020 m. vasario 13 d.
NASA gyvybės ženklų Marse ieškos lazeriais
NASA į Marsą siunčia naują robotą su lazeriu. Juo marsaeigis tirs planetos mineralogiją ir chemiją. Tai gali padėti mokslininkams rasti suakmenėjusių mikrobų ir kitų gyvybės ženklų Raudonojoje planetoje.
Mars2020 marsaeigis, NASA nuotr.
Plačiau
NASA į Marsą siunčia naują robotą su lazeriu. Juo marsaeigis tirs planetos mineralogiją ir chemiją. Tai gali padėti mokslininkams rasti suakmenėjusių mikrobų ir kitų gyvybės ženklų Raudonojoje planetoje.
2020 m. vasario 6 d.
Kodėl Elonas Muskas klysta dėl LIDAR
Lazerių kaina šiuo metu labai aktuali autonominių automobilių gamintojams, kurie diegia optinius tolimačius LIDAR (angl.: Light Identification Detection and Ranging).
Elonas Muskas, Wikimedia Commons nuotr.
Plačiau
Lazerių kaina šiuo metu labai aktuali autonominių automobilių gamintojams, kurie diegia optinius tolimačius LIDAR (angl.: Light Identification Detection and Ranging).
2020 m. vasario 3 d.
Nobelio premijos laureatui Gérard’ui Mourou suteikiamas VU garbės daktaro vardas
Vasario 5 d. (trečiadienį) 15 val. Vilniaus universiteto (VU) Mažojoje auloje VU garbės daktaru iškilmingai bus inauguruotas Nobelio fizikos premijos laureatas profesorius Gérard’as Mourou.
E. Kurausko, VU nuotr.
Plačiau
Vasario 5 d. (trečiadienį) 15 val. Vilniaus universiteto (VU) Mažojoje auloje VU garbės daktaru iškilmingai bus inauguruotas Nobelio fizikos premijos laureatas profesorius Gérard’as Mourou.
2020 m. sausio 30 d.
Mokslininkai elektra šiukšles pavertė į grafeną
Rice universiteto tyrėjai žurnale „Nature“ paskelbė, kad gali suardyti bet kokį kietosios anglies šaltinį, pradedant nuo maisto atliekų ir senų automobilių padangų, ir paversti jį grafenu, rašo sciencemag.org.
Grafeno atomai, Wikimedia commons nuotr.
Plačiau
Rice universiteto tyrėjai žurnale „Nature“ paskelbė, kad gali suardyti bet kokį kietosios anglies šaltinį, pradedant nuo maisto atliekų ir senų automobilių padangų, ir paversti jį grafenu, rašo sciencemag.org.
1 2