Archeologai panaudojo lazerio technologiją senovės majų civilizacijos 100 km akmeniniam keliui ištirti, rašo newatlas.com.

Balto tinko kelias greičiausiai nutiestas prieš 1300 metų – tam, kad padėtų majams pasiekti ir užgrobti izoliuotą miestą dabartinėje Meksikos teritorijoje. Manoma, kad senovės magistralė buvo nutiesta, vadovaujant karalienei ledi K’awiil Ajaw. 

8 m. pločio kelias, dar žinomas kaip „Sacbe 1“ (arba „Baltasis kelias 1“ ), driekiasi nuo senovės Kobos miesto – vieno didžiausių majų pasaulio miestų – iki tolimosios, mažesnės Yaxuná gyvenvietės, esančios Jukatano pusiasalyje.

Tyrimams mokslininkai panaudojo lazerinę LIDAR jutiklių technologiją, kuri padėjo nustatyti K’awiil Ajaw kelio ypatybes ir pažinti jį daug išsamiau. LIDAR keičia archeologiją ir leidžia mokslininkams tyrinėti tankiose džiunglėse. 

Tyrimo autoriai į kelią taikė lazerio spindulius. Jo šviesa, atsispindėjusi nuo Žemės, grįždavo į jutiklį, kuris užfiksuodavo, kiek laiko praėjo nuo spindulio paleidimo iki grįžimo. Analizuodami surinktus duomenis, mokslininkai sugebėjo sudaryti išsamius 3D žemėlapius su teritorijomis, kurių pasiekti žmonėms beveik neįmanoma dėl tankių džiunglių.

LIDAR aptiko 8130 pastatų konstrukcijų, statytų palei senovinį kelią. Manoma, kad bendras jų tūris užpildytų 2 900 olimpinių žaidynių baseinų. Archeologai taip pat nustatė, kad kelias buvo ne tiesus, o vingiuotas – driekėsi aplink daugybę skirtingo dydžio gyvenviečių. 

Tai parodo, kad „Sacbe 1“ buvo kaip šiuolaikinis greitkelis, pagerinęs susisiekimą tūkstančiams žmonių. Kelias buvo inžinerijos stebuklas, manoma, kad tai buvo ilgiausias kelias majų pasaulyje. Šis atradimas leidžia tyrėjams geriau suprasti senovės miestų istoriją.