Mokslininkai sukūrė „Aqua-Fi“ belaidį internetą, kuris gali veikti po vandeniu, rašo spectrum.ieee.org.

Komunikavimas po vandeniu visada buvo problematiškas. Pavyzdžiui, radijo signalai negali būti perduodami labai toli, kol vandens molekulės atmosferoje absorbuoja radio bangas. Geriausias pasirinkimas po vandeniu yra akustinė transmisija (kaip sonaras), tačiau tai reiškia labai mažą duomenų perdavimo spartą.

Todėl Saudo Arabijos King Abdullah University of Science and Technology (KAUST) tyrėjai sukūrė povandeninį bevielį internetą. Sistema, kuri naudoja lazerius ir įvairius standartinius komponentus, sukuria dvipusį belaidį ryšį povandeniniams įrenginiams. Be to, sistema atitinka IEEE 802.11 belaidžio interneto standartus – vadinasi, gali prisijungti prie pasaulinio interneto.

KAUST tyrėjai paėmė vandeniui atsparius mobiliuosius telefonus. Jie panaudojo įprastą „Wi-Fi“ signalą telefonui prijungti prie povandeninio „modemo“ – „Raspberry Pi“. „Raspberry Pi“ bevielį signalą pavertė optiniu signalu (lazeriu), kuris buvo nukreiptas į imtuvą, pritvirtintą prie plūduro, esančio paviršiuje. Paskui signalas buvo nusiųstas į orbitoje skriejantį palydovą. Norint, kad povandeninis įrenginys gautų duomenis, procesas yra atvirkštinis.

Anot mokslininkų komandai vadovaujančio Basem Shihada, šiuo metu sistemos pajėgumai priklauso nuo „Raspberry Pi“, o, norint padidinti pajėgumus, reikės sukurti galingesnį optinį modemą. Tačiau, nepaisant to, tyrėjai po vandeniu jau gali atlikti „Skype“ skambučius ir siųsti failus. 

Tačiau vis dar yra didelė problema, kurią reikia spręsti, kad tokia sistema, kaip „Aqua-Fi“, būtų komerciškai perspektyvi; ir to negalima padaryti taip lengvai, kaip tiesiog pakeisti „Raspberry Pi“. Tai – lazerių derinimas. Kadangi lazeriai yra itin tikslūs, net silpni turbulentiški vandenys gali nustumti pluoštą nuo kurso ir priversti jį praleisti receptorių. Šiuo metu tyrėjai išbando du sprendimo būdus. 

Vienas jų – „fotoninė tvora“, sukurta uodams naikinti. Mažo galingumo kreipiamasis lazeris nuskaitys receptorius. Kai bus užmegztas ryšys, jis pradės siųsti duomenis kitam, didesnio galingumo lazeriui. Jei bangos išderins sistemą, didelio galingumo lazeris išsijungs, o kreipiamasis lazeris ims veikti, pradėdamas kitą paiešką.

Kam reikia interneto po vandeniu? Jis būtų naudojamas stebėti jūros gyvenimui, koraliniams rifams. Aukštos raiškos vaizdo įrašai, siunčiami bevieliu internetu iš vandenyno dugno, tikrai padėtų gamtosaugininkams. Be to, ne išimtis ir technologijų kompanijos. Pavyzdžiui, „Microsoft“ jau pranešė apie planus duomenų centrus perkelti po vandeniu. Anot jų, taip būtų galima sutaupyti, nes nereikėtų tiek energijos įrangos atvėsinimui. O tam reikėtų ir spartaus interneto.