Istorija

Jau beveik penkis dešimtmečius Lietuvoje atliekami fundamentiniai ir taikomieji lazerių fizikos tyrimai. 1966 m. Vilniaus universitete puslaidininkių tyrimams buvo įžiebtas pirmasis lazeris Lietuvoje. Nuotraukoje pirmojo lazerio krikštatėviai prof. J. Viščiakas ir jo aspirantas (dabar jau prof.) J. Vaitkus.
Mokslinio užsispyrimo vedami jaunieji bei patirtį sukaupę fizikai būrėsi draugėn ir XX a. 8-ajame dešimtmetyje iš nedidelių laboratorijų išaugo šiuo metu garsūs lazerių mokslo ir technologijų centrai.
Išradingi mokslininkai ir inžinieriai turėjo aibę idėjų, kūrė ir meistravo įvairiausius neregėtus prietaisus nepaisant ribotų išteklių. Iš kairės į dešinę: LIDARAS – atmosferos užterštumo matavimo sistema (1986 m.); Graviravimo staklės (1999 m.); Pirmasis optinis stalas (1985 m.); kineskopų dehermetizatorius YLA (1985 m.)
Išskirtinis dėmesys visada buvo skiriamas lazerių technologijoms. Prieš 30 metų sukurti komerciniai pikosekundiniai lazeriai, parametriniai generatoriai.
Vienas iš sėkmingų projektų, sulaukęs plataus pripažinimo – pikosekundinis lazeris VIJUKA-1, 1983 m. Lazeris eksponuotas parodose, gavo ne vieną diplomą bei saują medalių.
Nuo 1983 m. skaičiuojamas Lietuvos lazerių pramonės amžius, kuomet įkurta bandomoji gamykla „Eksma“. Čia susibūrė „Eksplos“ branduolys – nedidelė kūrybingų ir drąsių fizikų-inžinierių grupelė, kuriuos vienijo idėja sukurti pažangiausią pikosekundinį lazerį pasaulyje.
1987 m. sukurtas lazeris PL1020 – „Eksplos“ pikosekundinių lazerių pirmtakas. Pirmą kartą lazerį pademonstravus pasaulinėje parodoje „LASER World of PHOTONICS ‘87“, jį įsigijo Miunsterio universitetas.
1992 m. lapkričio 11 d. įkurta UAB „Ekspla“ – maža profesionalų kompanija su dideliu užsidegimu, beribiu tikėjimu ir giliu techninių žinių bagažu.
Japonija užima ypatingą vietą „Eksplos“ istorijoje. Pamatę mūsų entuziazmą ir degančias akis japonai pirmieji įsigijo „Eksplos“ pagamintą lazerį. 1993 m. lazeriai buvo vienintelė produkcija, kuri iš Lietuvos buvo eksportuojama į šią valstybę.
Nuo pirmų dienų mus vienijo tikėjimas vienas kitu ir tarpusavio pagarba. Kuomet daugelis klausia: „kodėl aš?“ – mes sakome: „kas kitas, jeigu ne aš?“ (Eksplėnai 1994 m.)
Mūsų sėkmė – individualiems poreikiams pritaikomi produktai, glaudus bendradarbiavimas ir didelis žinių bagažas. (Eksplėnai 1995 m.)
Džiaugiamės, kad mūsų pasiekimus pastebi ne tik mūsų klientai ir partneriai. „Ekspla“ yra gavusi įvairių reikšmingų apdovanojimų – „Nacionalinė pažangos premija“, „Inovacijų prizai“, „Švedijos verslo apdovanojimas“, „Europos burės“ yra tik keletas iš jų.
„Eksplos“ sukurta NT200 sistema 2011 m. pripažinta pažangiausiu pasaulyje gaminiu mokslinių lazerių kategorijoje ir apdovanota lazerių „Oskaru“ prestižiniame konkurse „Prism Awards for Photonics Innovation“ (JAV).
2014 m. rugsėjo mėn. „Ekspla“ kartu su amerikiečių kompanija „National Energetics“ laimėjo konkursą pagaminti ir įdiegti ultradidelio intensyvumo lazerinę sistemą ELI komplekse „ELI Beamlines“ Čekijoje. >10 PW smailinės galios spinduliuotė bus naudojama plazmos ir didelio energijos tankio fizikos, molekulinių, biomedicinos, medžiagų mokslo tyrimams, dalelių srautų greitinimui.

2014 m. lapkričio mėn., taikydamos Vilniaus universitete išvystytą optinę parametrinę čirpuotų impulsų stiprinimo (OPCPA) technologiją, „Ekspla“ kartu su „Šviesos Konversija“ laimėjo konkursą sukurti ir pagaminti 4 TW impulsų galios kilohercinę lazerinę sistemą ELI-ALPS centrui Vengrijoje. Ji bus naudojama tiriant fundamentaliuosius elektronų judėjimo ypatumus atomuose ir molekulėse.
2015 m. birželio 10 d. Vilniuje atidarytas verslą ir mokslą vienijantis Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centras, kuriame veikia Fizinių ir technologijos mokslų centras. Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas, daugiau kaip 20 aukštųjų technologijų įmonių. „Ekspla“ yra viana iš šio centro iniciatorių.
„Eksplos“ komanda, kurianti unikalius, galingiausius lazerius ekstremaliems moksliniams tyrimams ir patikimus lazerius pramonei. (Eksplėnai 2017 m.)