Paklausėm kolegų, kas jiems yra fotonika. Kokia ji įvairialypė! Lazeriai, mokslas, verslas, pramonė, darbas, šviesa, fotonai, bangos, dalelės, kvantinė mechanika, energija, kristalai, elektronika, bendruomenė, lazerių komponentų gamintojai…

Ir viskas – dėl fotono, mažos dalelės, bet didelio jos veiklų lauko.

Vardą fotonui davė fizikochemikas Lewis Gilbert Newton 1926 m. Mokslininkas plėtojo Albert Einstein darbą apie fotoelektrinį efektą, kai šviesa gali elgtis kaip dalelės arba kvantai. Lewis pasiūlė tokius šviesos kvantus arba elektromagnetines spinduliuotės dalis vadinti fotonais. Juk jos ir reiškia šviesą, arba phōs graikiškai.

Visgi fotonika kaip mokslo šaka, tirianti elektromagnetinės spinduliuotės, kurios kvantai yra fotonai, žadinimą ir panaudojimą, pradėjo vystytis kiek vėliau. Ir, žinoma, tai įvyko su mums paties gražiausių šviesos šaltinių – lazerių! – išradimu septintajame dešimtmetyje.

Greitai pasirodė ir kiti išradimai: lazerinis diodas, optinis šviesolaidis, naudojamas informacijos perdavimui, bei optinis stiprintuvas. Jie padėjo pagrindą telekomunikacijos revoliucijai XX a. pabaigoje ir leido sukurti infrastruktūrą internetui.

Terminas „fotonika“ visgi įsitvirtino aštuntajame dešimtmetyje, kai telekomunikacijos tinklų operatoriai pradėjo naudoti šviesolaidinę optiką.

Šiandien fotonika yra visur. Asmenukių be jos technologijų nebūtų. Šitą žinutę skaitytumėte, matyt, tik laikraštyje, nes internetas be jo neveiktų. O kiek dar medicinos prietaisų, saugumo technologijų, saulės energijos ir kitų kasdienos įrenginių priklauso nuo jos! Iš esmės, įsivaizduokite bet kokį modernų įrenginį.

O šiandien švenčiame Fotonikos dieną todėl, kad 1983 m. spalio 21 d. Visuotinės svorių ir matų konferencijos dalyviai galutinai patvirtino, jog tikslus šviesos greitis yra 299 792 458 m/s.

Tad ir linkim šviesos pilnos dienos!