Kiekvienais metais Lietuvos lazerių sektorius auga vidutiniškai po 10-20 proc., o 2018 metais visų jame esančių įmonių sugeneruotos pajamos siekė 130 mln. eurų. Lazerių pramonė Lietuvoje ir toliau sparčiai vystosi – dabar šiame sektoriuje dirba apie 1000 žmonių, o virš 90 proc. produkcijos yra eksportuojama į užsienį.

Jau 27-erius metus lazerių gamyba užsiimanti UAB „Ekspla“ neapleidžia lyderio pozicijų Lietuvoje ir yra viena didžiausių įmonių šalies lazerių sektoriuje. „Ekspla“ savo produkciją eksportuoja į daugiau nei 40 pasaulio valstybių, o tarp įmonės klientų puikuojasi tokie pasauliniai vardai kaip – NASA, IBM ir CERN.

„Nors lazerių rinkoje rasti sau vietą yra nelengva, visgi atsiranda daug naujų žaidėjų, kurių didžioji dalis kol kas yra maži, tačiau jie čia ateina su savo apgintais sprendimais ir bando įsitvirtinti. Rinka yra labai dinamiška ir, norėdamas išlikti, nuolat turi pirmauti bei diegti naujas technologijas“, – rinkos tendencijas apibūdina įmonės mokslo vadovas Andrejus Michailovas.

Rinkos dinamiškumas skatina judėti į priekį, o „Ekspla“ būtent tai ir daro – prieš du mėnesius ELI (Extreme Light Infrastructure) Lazerinių tyrimų centre Vengrijoje pradėjo veikti viena galingiausių pasaulyje lazerinių sistemų – SYLOS, kurią kartu su kita lietuvių įmone „Light Conversion“ pagamino „Ekspla“. Jos panaudojimo sritys – milijonus metų yrančių branduolių atliekų neutralizavimas ar elektronų judėjimo atomuose tyrimas.

Įmonės kuriamų lazerių potencialas – didžiulis

„Ekspla“ geriausiai žinoma dėl savo pikosekundinių (pikosekundė sudaro vieną trilijoninę sekundės dalį) lazerių gamybos, kuri užima daugiau kaip pusę pasaulinės šių mokslinių lazerių rinkos.

Pikosekundiniai lazeriai yra pritaikomi daugybėje sričių – jų pagalba galima pašalinti tatuiruotes, pjaustyti telefono ekrano stiklą ar apdirbti medžiagas, naudojamas automobilių ir elektronikos srityse. Taip pat pikosekundiniai lazeriai naudojami dar galingesnių, femtosekundinių lazerių impulsų stiprinimui.

„Kadangi mūsų pikosekundiniai lazeriai gali būti naudojami femtosekundinių lazerių impulsų stiprinimui, galima teigti, kad šioje rinkoje esame jau ilgą laiką. Nors didieji mokslo centrai šių impulsų generavimu pasirūpina patys, tačiau tai nori daryti ne visi, todėl prieš kelerius metus nusprendėme įžengti ir į pastarąją rinką“, – apie įmonės plėtrą pasakoja A. Michailovas.

Pašnekovas pažymi, jog femtosekundinių lazerių potencialas yra labai didelis – jie gali būti naudojami darant akių operacijas, naikinant piktybinius audinius, mutavusias ląsteles ir auglius, nepažeidžiant sveikų organizmo vietų.

„Labai galingos femtosekundinių lazerių sistemos taip pat gali būti milžiniškų dalelių greitintuvų pakaitalais. Nors mūsų išradimas kol kas naudojamas tik mokslo srityje taikomiems lazeriams gaminti, potencialas femtosekundinių lazerių srityje yra milžiniškas“, – pabrėžia „Ekspla“ atstovas.

Galimybė pasinaudoti ES investicijomis patentavimui – itin svarbi

Nusprendusi komercializuoti femtosekundinius lazerius, pirmiausia, „Ekspla“ pasirūpino teisine išradimo apsauga. Užpatentuoti kuriamų lazerių metodą įmonei padėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojama Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonė „Inopatentas“.

„Įsivaizduokite, jog pradedate statyti namą ir tik po to pradedate rūpintis, ar galėsite pretenduoti į sklypą. Pasibaigus statyboms, gali ateiti šio sklypo savininkas ir jus paprasčiausiai išvyti. Patentavimas yra tam tikra apsaugos rūšis, garantuojanti, jog niekas neuždraus jums produkto gaminti, bei savo investicijų apgynimo būdas – netgi neturint teisininkų komandos ar finansinių resursų, galėsite apsisaugoti nuo konkurentų, pretenduojančių į jūsų žemės sklypą“, – analogija dalinasi pašnekovas.

Pasak A. Michailovo, patentavimas yra itin aktualus pradedančioms įmonėms, kurios siekia gauti pelno iš savo išradimo, todėl ES investicijos – puikus būdas išspręsti resursų trūkumą ir užpatentuoti išradimą.

„Patentas turi didelę prasmę, jeigu žadate iš išradimo užsidirbti. Būtina plačiau skleisti informaciją apie tokias patentavimo priemones, nes jos yra ypač svarbios mažoms įmonėms, kurios baiminasi, kad joms patentavimo procesui neužteks resursų“, – teigia „Ekspla“ mokslo vadovas.

ES investicijos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui:

„Inostartas“ – priemonė skirta inovatyvioms idėjoms, produkto vystymui ar tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui. Paraiškų teikimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

„Inočekiai“ – priemonė skirta inovacinę veiklą pradedantiesiems ar vykdantiems juridiniams asmenims. Paraiškų teikimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

„Inopatentas“ – priemonė skirta intelektinei nuosavybei apsaugoti, siekiant paskatinti juridinius asmenis patentuoti išradimus ir registruoti dizainą tarptautiniu mastu. Paraiškų teikimo terminas iki 2020 m. lapkričio 30 d.

„Inoconnect“ – priemonė skirta skatinti verslo atstovus dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklos renginiuose. Paraiškų teikimo terminas iki 2020 m. lapkričio 30 d.

„Inostažuotė“ – priemonė skirta MTEPI veiklas vykdančių įmonių darbuotojų mokymui ir technologinių įgūdžių tobulinimui užsienio MTEPI centruose arba įmonėse. Paraiškų teikimo terminas iki 2020 m. birželio 30 d.

Daugiau informacijos apie šias ir kitas ES teikiamas galimybes rasite internetinėse svetainėse www.eimin.lrv.lt ir  www.esinvesticijos.lt

Šaltinis: www.respublika.lt