Kovo 4 d. popietę iškilmingoje ceremonijoje pagerbti Lietuvos mokslo premijų laureatai humanitarinių, gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio bei technologijos mokslų srityse.

Tarp apdovanotųjų – išskirtinė mokslininkų grupė, kurios darbai reikšmingai prisidėjo prie lazerinių technologijų plėtros. Technologijų mokslo srities premija skirta Andrejui Michailovui, „Eksplos“ mokslo vadovui, Jonui Adamoniui „Eksplos“ didelio intensyvumo lazerių inžinieriui konstruktoriui, Rimantui Budriūnui ir Tomui Stanislauskui iš „Light Conversion“ bei Arūnui Varanavičiui, Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro vyriausiajam mokslo darbuotojui. Jie įvertinti už darbų ciklą „Didelės galios kelių optinių ciklų impulsų šaltiniai ekstremalios šviesos technologijoms (2009–2023)“.

Šį darbų ciklą sudaro 47 moksliniai straipsniai, paskelbti Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje, 9 Europos ir Lietuvos patentų biuruose registruoti patentai. Tyrimai prisidėjo prie to, jog buvo sukurti pažangūs didelio intensyvumo lazeriai ir ženkliai išplėstojo jų taikymo galimybes mokslo bei pramonės srityse.

Apie 2000-uosius, dabartinio Fizinių ir technologijos mokslo centro, „Eksplos“, „Light Conversion“ ir Vilniaus universiteto mokslininkai pradėjo bendrus lazerinių technologijų tyrimus. Gavę užklausą dėl plataus spektro lazerio impulsų stiprintuvo, mokslininkai kūrė specifinius lazerius, remdamiesi optinio parametrinio čirpuotų impulsų stiprinimo (OPCPA) technologija. Šios koncepcija pirmą kartą pademonstravo VU mokslininkai Algis Petras Piskarskas, Audrius Dubietis ir Gediminas Jonušauskas dar 1992 m., o tokie projektai kaip „Diogenas“, „Paradigma“ bei keletas kitų padėjo išvystyti pačią technologiją.

OPCPA savo aukso amžių pradėjo 2014 m. – „Ekspla“ ir „Light Conversion“ konsorciumas laimėjo paraišką ir sėkmingai sukūrė didelio pajėgumo lazerinę sistemą SYLOS. Ji buvo skirta ELI-ALPS (angl. ELI Attosecond Light Pulse Source) Vengrijoje, vienam iš naujos kartos mokslinių tyrimų centrų, įsteigtų pagal Europos bendradarbiavimo projektą „Extreme Light Infrastructure“ (ELI). A. Varanavičius ir jo doktorantai atliko lemiamą vaidmenį šios technologijos plėtroje,  A. Michailovas ir J. Adamonis kūrė ir tobulino didelės galios kaupinimo lazerius.

Iš nuoseklaus mokslo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimo ELI-ALPS laboratorijose atsirado SYLOS lazerių serija, kuria atliekami fundamentalieji tyrimai, ji atveria mokslininkams naujų perspektyvų rentgeno spinduliuotės, 4D vaizdinimo, biologijos, gyvybės bei atosekundžių mokslų srityse. Šiuo metu ELI-ALPS stovi jau keturios SYLOS lazerinės sistemos.

SYLOS lazeriai išsiskiria patikimumu ir ilgalaikiu stabilumu savo kategorijoje. Lietuvos mokslininkai ne tik sukūrė, bet ir įvaldė pažangiausias technologijas, reikalingas unikaliems lazeriams realizuoti. Kartu su naujausiomis technologijomis išaugo nauja mokslininkų ir inžinierių karta, kurie įgytas kompetencijas sėkmingai taiko tiek moksliniuose tyrimuose, tiek versle, kurdami OPCPA paremtus lazerius. Jų žinios ir pastangos leido Lietuvos lazerių verslo įmonėms užimti lyderio pozicijas pasaulyje, siūlant inovatyvius produktus ir plečiant jų taikymo galimybes įvairiose srityse.