Europos kosmoso agentūros (ESA) vėjo matavimo palydovas „Aeolus“ pasiekė svarbiausią misijos etapą. Lazerius naudojantis palydovas jau siunčia duomenis mokslininkams, rašo bbc.co.uk.

„Aeolus“ stebi vėją, šaudamas į atmosferą ultravioletinės šviesos spindulį ir gaudamas atspindį. Tai – novatoriška palydovinė misija, naudojanti visiškai naują metodą vėjo greičių matavimui iš kosmoso.

Pagrindinį palydovo instrumentą – „Aladin“ – sudaro ne tik lazeriniai siųstuvai, bet ir vienas didžiausių teleskopų, kuriuos ESA yra išleidę į orbitą, bei labai jautrūs imtuvai (registratoriai).

„Aladin“ šaudo labai trumpus ultravioletinės lazerio šviesos impulsus ir teleskopu matuoja jų grįžtamąjį signalą – Doplerio efektą, t. y. – šviesos bangos ilgio poslinkius, sklindančius atgal nuo oro molekulių ir mažų dalelių, judančių vėjyje skirtingame aukštyje. Taip galima išmatuoti vėjų greičius visoje planetoje, nuo pat Žemės paviršiaus iki 30 km aukščio.

Vėjo matavimai, paprastai, yra sudėtingas procesas. Renkami duomenys iš anemometrų, oro balionų ir lėktuvų – ir net iš palydovų, kurie seka dėl oro judėjimo per dangų slenkančius debesis, ar jūros paviršiaus nelygumus. Tačiau visi šie duomenys yra limituoti, jais sudėtinga nusakyti bendrą situaciją ir formuoti prognozes.

Taigi meteorologai nuolat bando tobulinti įgūdžius ir techniką; jie siekia, kad prognozes būtų galima daryti kuo labiau į priekį. Anot ESA, palydovo „Aeolus“ duomenys leidžia prognozuoti Pietų pusrutulio sąlygas itin tiksliai 3,7 val. į priekį.

Šiuo metu „Aeolus“ naudojamas kaip mokslinis instrumentas, tačiau Europos kosmoso agentūros narės jau derasi dėl panašių misijų ateityje.