Laikmečio išbandymais užgrūdinti 1990-ųjų verslo kūrėjai, jų alkis veikti, siekti tikslų bei entuziazmas išaugino pasaulio pripažinimą pelniusias įmones. Viena tokių – jau tris dešimtmečius veikianti, pusę pasaulinės mokslinių pikosekundinių lazerių rinkos užėmusi ir iki šiol vienintelė SFG spektrometrų, skirtų medžiagų paviršiams tirti, gamintoja UAB „Ekspla“.

Kalbamės su dabartiniu įmonės valdybos pirmininku, ilgamečiu vadovu ir vienu iš bendraįkūrėju Kęstučiu Jasiūnu. Beje, be visų išvardytų titulų, 2023 m. paskutinėmis kovo dienomis daugiau nei 800 pažangiausių bendrovių vienijantis Europos fotonikos pramonės konsorciumas EPIC įteikė apdovanojimą „Už viso gyvenimo nuopelnus“.

Kaip tapti lazerininku?

Visko pradžia, primena Kęstutis, buvo noras kuo greičiau pradėti gyventi atskirai ir kurti savarankišką gyvenimą. Sustiprintą fiziką ir matematiką vienoje Vilniaus mokykloje besimokiusiam, chemikės bei inžinieriaus šeimoje augusiam vaikui nebuvo lemta tapti rašytoju ar filosofu. Kai jau atėjo laikas dairytis specialybės, būsimasis studentas net svarstė keltis į Kauną – taip norėjosi savarankiško gyvenimo, bet mokytojos paprotintas pasirinko fiziką. 

„Turėjau problemų su tuometiniu politiniu brandumu, ir tai kėlė abejonių mano akademinei ateičiai. Kieta fizikos mokytoja griežtai pasakė: arba studijuoji VU fiziką, arba baigiasi visos mano svajonės apie rimtus mokslus. Argumentai buvo įtikinami“, – šypsosi Kęstutis. Taip jis atsirado VU Fizikos fakultete. Penktame kurse, baiginėjant Fizikos fakultetą, dekanato sekretorė Margarita, turėjusi daugiau įtakos nei pats dekanas, pasiūlė eiti į Fizikos institutą, į naujai sukurtą lazerinės optoelektronikos skyrių. Mano diplominio darbo tema „Puslaidininkių fotodinaminiai tyrimai“. Reikėjo lazeriu šviesti į puslaidininkius ir žiūrėti, kas ten vyksta. Lazeriai anuomet nebuvo tokie, kaip dabar – įjungi ir veikia. Tada reikėdavo dvi savaites derinti, tvarkyti, pusę dienos matuoti, o vėliau paaiškėja, kad kažkas visgi nepavyko. Ir vėl viskas iš naujo“, – šypsosi pašnekovas. – Pradžia buvo nuo visiškai sudeginto lazerio. Dabar prisiminus tai kelia juoką. Bet tokie buvo mano pirmieji žingsniai. Baigęs įsidarbinau jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu Fizikos institute.“

Iš mokslo darbuotojo – į gamyklą

Įgijęs lazerinės praktikos, Kęstutis buvo perkeltas į bandomąją lazerinės elektroninės technikos gamyklą prie Fizikos instituto, kuri ilgainiui tapo UAB „Eksma“. Ten buvo gaminami lazeriai, kurie buvo sukurti Fizikos instituto Lazerinės optoelektronikos skyriuje. Buvo sukurtas pirmasis pikosekundinis lazeris „Vijuka“, bet tai buvo prototipas. Gamykloje susibūrė mokslinio užsispyrimo vedami jaunieji bei patirtį sukaupę fizikai, kurie sukūrė pirmąjį komercinį pikosekundinį lazerį. Kūrėjai buvo apdovanoti, premijuoti, o lazeris parduotas Miunsterio universitetui Vokietijoje. Netrukus, sugriuvus tuometinei santvarkai, reikėjo staigiai sugalvoti, ką daryti toliau. „Eksma“ persiorientavo į optinių komponentų verslą ir pradėjo pirkti Rytuose, o perpardavinėti Vakaruose. Inžinieriai iš lazerių gamybos skyriaus kartu su keliais Fizikos instituto mokslininkais pasiryžo tęsti lazerių kūrimą bei gamybą, juolab, jie žinojo, kad poreikis lazeriams pasaulyje tikrai yra. Tuometinis „Eksmos“ direktorius Vitas Mačiulis 1987 m., kai pirmasis lazeris buvo išvežtas į Vokietiją, buvo nuspėjęs, jog po penkerių metų lazeris bus parduotas į Japoniją. Visi juokėsi, bet taip ir nutiko – tai padarė „Ekspla“, įsikūrusi 1992 metais. 

Dešimtmečius entuziazmu degančios akys

Anot Kęstučio, kiekvienas „Eksplos“ dešimtmetis – vis kitoks, skirtingas sėkmės elementais ir unikaliomis pamokomis.

Pirmąjį dešimtmetį visi mokėmės kaip išgyventi, mokėmės būti verslininkais. Anot pašnekovo, laikų būdavo ir geresnių, ir blogesnių, reikėjo išgryninti produktą, strategiją. Patirties vystyti verslą nebuvo jokios. Vienintelis Petras Balkevičius [pirmasis „Eksplos“ direktorius ir ilgametis Lazerių asociacijos direktorius – aut. past.] buvo tas mokslinis biurokratas, kuris jautė, kaip viskas turėtų vykti, be to, jis vienintelis iš kompanijos nekišo rankų prie lazerio. 

„Guzų principu mokėmės daryti verslą iš mokslo ir išgyventi beprotiškose, ne visada suprantamose užsienio rinkose“, – prisipažįsta Kęstutis. 

Pašnekovas išskiria vieną istoriją apie sutiktą žmogų, kuris padarė ypač didelę įtaką „Eksplos“ sėkmei. 

„Vienoje iš parodų susitikome su „Tokyo Instruments“ korporacijos prezidentu, kuris mumis patikėjo ir užsakė lazerį. Po kažkiek bendradarbiavimo metų jis prisipažino, kad tada, kai mes pasakojome jam apie lazerio privalumus, mūsų akys tiesiog švytėjo, ir tai jam sukėlė susižavėjimą bei pasitikėjimą mumis“, – sėkmės akimirkas prisimena K. Jasiūnas.

Japonų korporacija surizikavo: 1992 m. Kalėdoms naujai įkurta įmonė „Ekspla“ sulaukė pirmojo avanso už lazerį – 13 tūkst. dolerių. Anuomet tai buvo didžiuliai pinigai. O 1993-iųjų liepą užsakymas iš „Eksplos“ buvo išsiųstas į tolimąjį Tokiją. Po kurio laiko japonai užsakė dar vieną. 1993–1994 m. lazeriai buvo vienintelė produkcija, kuri iš Lietuvos buvo eksportuojama į šią valstybę.

„Japonijos rinka suteikė mums pasitikėjimo ir padėjo užsitarnauti itin reikalingų rekomendacijų, kurios yra nepaprastai svarbios fotonikos ir lazerių pasaulyje. Japonų pasitikėjimas padėjo plačiau atverti duris į tarptautines rinkas. Kartais pagalvoju, jog mus tikrai globojo fortūna: tuo metu apie tarptautinį verslą nieko neišmanėme, juk buvome iš beviltiškai nustekentos postsovietinės šalies. Mums labai pasisekė, kad užsakovai iš Japonijos neturėjo išankstinių nusistatymų ir apie mus galvojo taip, kaip apie bet kurią kitą Europos šalį“, – veiklos pradžią pasakoja K. Jasiūnas. 

Naujų rinkų ir veiklų matavimasis

Antrąjį dešimtmetį „Eksplos“ branduolys pradėjo suprasti, kad gyvena iš technologijų ir žinių, kurių įgavo dar Fizikos instituto laikais. Reikėjo naujo impulso, naujo stimulo. Taip prasidėjo naujų technologijų – būdų lazeriams tobulinti – paieškos. Atsirado diodinis kaupinimas, skaiduliniai lazeriai, nanosekundės, parametrika.

Įsibėgėjus antrąjam dešimtmečiui įmonė jau buvo žinoma pasaulyje, bendradarbiavo su didžiaisiais mokslo centrais. 

Trečiajame dešimtmetyje sustiprėjo „Eksplos“ poreikis gaminti ir kurti ne tik mokslinei rinkai, bet ir industrijoms. „Vėl ieškojome, bandėme ir mokėmės iš klaidų. Mokėjome padaryti gerus lazerius, su gerais parametrais, tinkamus mokslui. O industrinei rinkai reikėjo dar kelių esminių dalykų – patikimumo, stabilumo. Tai buvo paieškų ir skaudžių pamokų laikotarpis, bet mes ir tai išgyvenome – taip žengėme pirmuosius sėkmės žingsnius į industrinę ir femtosekundinių lazerių rinką“, – tvirtina K. Jasiūnas.

Jis pabrėžia, kad nors įmonė visus tuos dešimtmečius natūraliai evoliucionavo ir augo, bet vienas, bene esminis, „Eksplos“ sėkmės elementas nekito – tai žmonės. „Ekspla“ – it magnetas traukė gerus, išskirtinius specialistus ir asmenybes.

Vietoje arbūzų – lazeriai

Ilgametė patirtis padėjo pašnekovui įsisąmoninti, kad jei esi įsitikinęs savo tikrumu – nesiblaškyk ir daryk. Greitos ir ilgalaikės sėkmės duetas neegzistuoja. 

„Mano kaimynas „Eksplos“ pradžios laikais iš arbūzų prekybos per mėnesį uždirbdavo tiek, kiek aš per metus, tačiau ir tie laikai baigėsi. Dabar jis emigracijoje, o „Ekspla“ – žinoma visame pasaulyje“, – gyvenimišką pavyzdį pateikia Kęstutis. 

Lazerių sektorius keičiasi ir į gylį, ir į plotį. Šviesa kaip instrumentas, kaip energijos šaltinis tampa nepakeičiamu įrankiu įvairiose srityse. Žmonės mokosi valdyti fotonus, ir neabejojama, kad dar bus atrasta daug naujų būdų pritaikyti lazerius. 

Nepaisant ilgamečio darbo ir pokyčių užleidus „Eksplos“ direktoriaus kabinetą, užimtą daugelį metų, Kęstutis iki šiol neatsisakė malonių darbo dienos ritualų. O jie labai paprasti ir žmogiški: ateiti į darbą ir pasidaryti kavos, pakeliui pakalbinti sutiktą kolegą, maloniai pabendrauti – kasdieniai maži malonumai, paverčiantys darbą prasmingu pašaukimu.