Kiekviena industrija turi aukščiausio pramonės lygio apdovanojimus, kuriuose suburiamos visos pramonės žvaigždės, pagerbiami sektoriaus žmonių ir įmonių darbas bei nuopelnai. Visiems žinomos kino industrijos „Oskaro“ statulėlės, mokslininkų – Nobelio premijos, dizainerių – „Red Dot“ apdovanojimai.

Ne išimtis – ir lazerių bei fotonikos sektorius. Šios industrijos atstovai siekia, kad būtent jų vardai nuskambėtų „Prism Awards“ renginyje, kuriame kasmet apdovanojamos lazerių, fotonikos ar optikos įmonės už jų inovatyviausiais pripažintus metų gaminius. 

Varžytis nėra lengva – pripažinimo siekia ir konkuruoja šimtai pažangiausių pasaulio įmonių.

Net du kartus tarp finalininkų ir kol kas vienintelį „Prism Awards“ aukso įvertinimą 2010 metais į Lietuvą yra parvežusi lazerių gamybos bendrovė „Ekspla“. Lazerininkų bendruomenė šį apdovanojimą laiko itin svarbiu pasauliniu įvertinimu. 

Kuo išskirtiniai „Eksplos“ sukurti prietaisai, patraukę pasaulio dėmesį, ir apie Lietuvos lazerininkų unikalumą kalbamės su įmonės Lazerių konstravimo ir eksperimentinės plėtros grupės vyresniuoju inžinieriumi-konstruktoriumi dr. Romaldu Antanavičiumi.

Virš 20 metų dirbate „Eksploje“ ir per tuos metus prisidėjote net prie dviejų „Prism Awards“ apdovanojimą pelniusių lazerių kūrimo. Tai labai didelis įvertinimas ne tik jūsų, kaip kūrėjo mokslininko, bet ir pačios įmonės įvertinimas pasauliniu mastu. Romaldai, kuo ypatingas buvo šių prietaisų kūrimas?

Abu „Prism Award“ finalininkus – tiek NT200 lazerį, laimėjusį auksą 2010 m., tiek 2022 metų finalininką PT277-XIR – sieja tai, kad jie buvo pagal klientų užsakymą kuriamos ir gaminamos sistemos.

Jei gamini pagal pageidavimus, esi kūrėjas, o ne štampuotojas. Kuriant klientams unikalius gaminius, visada yra netikėtumo momentas, kai kūrybos ir gamybos procesų metu supranti, kad yra vietų, kuriose yra erdvės ir mokslinei improvizacijai, t. y. pagerinti specifikacijas, išplėsti galimybes. 

Taip įgyvendindamas užsakymą sukuri naują sprendimą. Abiem atvejais nepraleidome progos užsakymus gerokai kilstelėti aukščiau užsakovų lūkesčių. Vienas pagrindinių dalykų kuriant mokslinei rinkai aktualius ir reikalingus prietaisus – ne tik įsiklausyti, bet ir išgirsti, pajausti, ko iš tiesų nori užsakovai, mokslininkai. Taipogi įdėti į produktą ne tik tai, ką užsakovas išvardijo ar įsivaizdavo, bet ir tai, kas lieka tarp eilučių, ir tai, ko prireiks užsakovui galbūt rytoj.

Papasakokite, kuo ypatingas PT277-XIR lazeris, 2022 m. patekęs į finalą?

Kaip jau minėjau, tai pagal klientų poreikius specialiai kurtas pikosekundinis įrenginys. Jis skirtas lazerinei spinduliuotei generuoti plačiame infraraudonųjų spindulių bangų ilgių ruože – nuo 2 iki 18 mikrometrų. Šio lazerio išskirtinumas – itin gerų savybių visuma, labai tinkanti tiksliajai mikroskopijai ir spektroskopijai. Ypač gerų rezultatų užsakovams pavyko gauti artimojo lauko mikroskopijos, o tiksliau – nanoskopijos – artimojo lauko skenuojančios mikroskopijos [SNOM* – tai artimojo lauko skenuojanti optinė mikroskopija – red. past.] srityje. Mūsų lazerio spinduliuotė puikiai tiko labai mažiems molekuliniams medžiagų junginiams charakterizuoti (chemiškai atpažinti). Integravus lazerį į SNOM mikroskopą galima pamatyti tūkstantį kartų mažesnius objektus nei įprastais mikroskopais. Matavimai yra greiti, patikimi, puikiai atsikartojantys. Būtent tokie, kokių tikisi mokslininkai. Mūsų lazeris patikimai veikia SNOM mikroskope labai plačiame infraraudonajame spektro ruože. Iš tikro tai daugybė specifikacijų, kurias reikia įgyvendinti sukant ir slenkant kristalus, kitus optinius elementus. Kitų gamintojų lazeriai sunkiau „susitvarko“ su šiais reikalavimais.

(* SNOM (angl. scanning near-field optical microscopy) – tai artimojo lauko skenuojanti optinė mikroskopija. Erdvinė skyra infraraudonajame spektro ruože yra 10–20 nm, t. y. kelis šimtus ar tūkstantį kartų geresnė, palyginti su tradicine mikroskopija. Tai yra AFM (atominės jėgos mikroskopija) su spektriniu papildymu. Spektrinę skyrą nulemia „aštri“ adata šalia paviršiaus, kuri veikia kaip „detektorius“ ar fokusuojantis elementas. Infraraudonajame spektro ruože molekuliniai junginiai turi tik jiems būdingus spektrus, vadinamus „pirštų atspaudais“. Pagal šiuos spektrus identifikuojami molekuliniai junginiai.)

 Ar auksu apdovanotas NT200 lazeris (2010 m.) išplėtė spektroskopijos ribas?

NT200 lazerių serija buvo kuriama kaip ultravioletinio, matomo ir infraraudonojo spinduliavimo šaltinis. Didelis 1 kHz pasikartojimo dažnis ir unikaliai platus (nuo 210 nm iki 12 mikrometrų) bangų ilgių derinimo diapazonas leido naudoti šiuos prietaisus įvairiose taikymo srityse: detektuoti bakterijas ir chemines medžiagas rezonansiniu Ramano metodu, kalibruoti astronominius teleskopus bei teleskopus, esančius palydovuose. Infraraudonųjų bangų ilgių derinimas leido šį šaltinį taikyti artimojo lauko mikroskopijoje. Tokia taikymų įvairovė ir populiarumas tarp mokslininkų ir nulėmė šį prestižinį apdovanojimą.

Noriu pabrėžti, kad visi apdovanojimai yra tik komandinio darbo rezultatai. Nes jau nebe tie einšteinų laikai, kad tik viena galva išspręstų sudėtingas problemas. Geram sprendimui reikia ne vieno genijaus, o darniai dirbančio kolektyvo, atsidavusių darbui talentų.

O kiek laiko užtrunka sukurti prizines vietas skinančius lazerius – nuo idėjos iki fizinio daikto?

Tam, kad padarytum didelį žingsnį, kartais prireikia penkerių metų ar daugiau, o kartais tiek laiko kirba vien tik idėja galvoje.

Pavyzdžiui, kalbant apie PT277-XIR lazerio sėkmę, jo ypatumas – toks keistas kristalas. Apie specifinį struktūruoto galio arsenido kristalą sužinojau gal prieš daugiau nei 10 metų. Jau tada supratau, kad šio kristalo unikalios savybės leis mūsų esamų infraraudonosios spinduliuotės šaltinių 1 kHz dažnį padidinti tūkstančius kartų. Tokio padidėjimo pageidavo klientai. Iki prietaiso sukūrimo ir pagaminimo praėjo daugiau kaip 10 metų. 

Kokių asmeninių savybių reikia, norint padaryti karjerą lazerių srityje?

Visų pirma – noro, darbštumo ir nuoseklumo. Mokslininkams nesvetimas ir sveiko pavydo jausmas. Tai tikrai suaktyvina smegenų kraujotaką. Galima sakyti, kad lengvas pavydas skatina inovacijas. 

Tarkime, perskaitai straipsnį ir susižavi kitų autorių rezultatais. Užduodi sau klausimą: kodėl aš negaliu geriau? Štai taip patys ir rungtyniaujame su savo ambicijomis – kitų pasiekimai prisideda prie naujų idėjų kūrimo.

Taip pat, norint pasiekti rezultatų lazerių srityje, reikia būti labai pagaviam informacijai, idėjoms, galimybėms, gebėti įžvelgti potencialą. 

Kodėl Lietuva tokia išskirtinė pasaulio lazerių ir fotonikos sektoriuje? Kur slypi lietuviškų lazerininkų, Lietuvos fizikų unikalumas?

Kaip tokios mažos šalies atstovai esame tikrai žinomi visame pasaulyje. Jei paklausime eilinių amerikiečių, ar jie žino ką nors apie Lietuvą, visokių atsakymų sulauksime. Bet fotonikos, lazerių industrijoje – Lietuva puikiai žinoma.

Atgavus Nepriklausomybę, visos kaimyninės šalys turėjome vienodas galimybes. Bet tik Lietuvos lazerių fizikai iš viso postsovietinio bloko sugebėjo išlaikyti išsilavinimo lygį ir komercializavo lazerius, išplėtojo šią pramonę iki pasaulyje konkurencingo lygio. Manau, Lietuvos lazerininkų paslaptis – patriotizmas ir stipri mokslo bazė. 

Lietuvos mokslininkai sugebėjo labai tinkamu laiku komercializuoti savo žinias. Taip per visą Nepriklausomybės laikotarpį buvo išplėstas visas spektras susijusių verslų, pavyzdžiui, optika, mechanikos gamyba. Atsirado įmonių, kurios yra svarbios infrastruktūrai ir tiekimo grandinei, viskas šalia – tai iš tiesų milžiniškas išskirtinumas ir privalumas.

Kas jums yra vidinis variklis, skatinantis kurti tokius sudėtingus sprendimus?

Lazerininku reikia ne tik dirbti, bet ir būti. Reikia truputį tuo gyventi, kad ir naktį prabudęs galvotum apie darbą ne kaip apie prievolę, o kaip apie erdvę, kurioje galėtum realizuoti potencialą ir įgyvendinti idėjas bei galimybes. 

Na, ir prisigalvoti visokių užduočių, kad dieną turėtum ką veikti laboratorijoje.