Įdomus, kūrybiškas ir prasmingas darbas, puikus atlygis ir plačios karjeros galimybės visame pasaulyje – tai tampa realu pasirinkus lazerių fiziką.

Lazerių technologijos ir jų gamyba – vienas labiausiai Lietuvą pasaulyje garsinančių pramonės sektorių. Per beveik trisdešimt metų lietuviški lazeriai ir juos kuriantys specialistai tapo precizikos ir kokybės etalonu. Lietuviškos lazerių sistemos naudojamos žymiausiuose pasaulio mokslo, pramonės, medicinos centruose ir lazerių paklausa nuolat auga.

Lietuvos lazerių pramonės pardavimo apimtys dvigubėja kas penkerius metus, sektoriuje veikia daugiau nei 40 įmonių, įdarbinančių per tūkstantį aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Pasak Lietuvos lazerių asociacijos direktoriaus Petro Balkevičiaus, vieno lazerių ir fotonikos sektoriuje dirbančiojo sukuriama vertė tris kartus viršija šalies vidurkį, be to, beveik 90 proc. visos produkcijos eksportuojama. Ir pasaulio tendencijos rodo, kad lazerių paklausa artimiausius dešimtmečius tik augs.

Robotizacijos nebijo

Skirtingai nei kitos pramonės sritys, kuriose gamybos procesų automatizavimas, robotizacija, dirbtinio intelekto sprendimai be besiplečiantis skaitmenizavimas kelia realią grėsmę daugeliui šiandien gerai apmokamų profesijų, lazerių sektorius šio nerimo nejaučia. Dėl augančios paklausos pasaulyje ir plataus lazerių sistemų pritaikomumo lazerių ir fotonikos sektoriui pasaulyje prognozuojamos optimistinės perspektyvos.

O ruoštis pasitikti rytojų reikia jau dabar. Kalbinti pramonės atstovai prognozuoja, kad ne už kalnų tas laikas, kai Lietuvai pasivijus ES vidurkius ieškosime būdų lygiuotis į pirmaujančias šalis. „Tuomet, tikėtina, atsigręšime į tas sritis, kuriose dominuoja tikslieji mokslai ir didžiausią pridėtinę vertę kuriančios veiklos“, – netolimas perspektyvas prognozuoja bendrovės „Light Conversion“ vadovas Martynas Barkauskas.

Galvojant apie šios pramonės ateitį, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas Lietuvoje stiprioms fizikos mokslų sritims – lazerių technologijų ir fotonikos mokslams. M. Barkauskas atkreipia dėmesį, kad dauguma žmonių karjerą fizikos srityje suvokia arba kaip labai siaurą nišą, arba išvis nesupranta, ką veikti pabaigus fizikos studijas.

Nuo skenerių parduotuvėse iki visatos tyrimų

Iš tikro lazerių technologijos šiandien yra naudojamos kasdien mus supančiuose paprastuose įrenginiuose, pramonės, medicinos, karybos srityse. Gyvybiškai svarbūs jie ir mokslo sferoje – tiek tiriant visatos paslaptis makrolygiu, tiek aiškinantis gyvybės mechanizmus mikropasaulyje.

Be lazerių nebūtų brūkšninių kodų skaitytuvų parduotuvėse, neturėtume greito optinio interneto ryšio bei įvairius duomenis talpinančių optinių diskų. Lazeriai nepamainomi ir medicinoje. Kosmetinės procedūros, plastinė chirurgija, akių operacijos, lazeriniai skalpeliai, odontologija, vėžio gydymas, diagnostika – visose šiose srityse intensyviai naudojamos lazerinės technologijos.

Dėl krentančių kainų ir augančio efektyvumo lazeriniai įrenginiai vis dažniau naudojami ir pramonėje – jie keičia klasikinėje konvejerinėje gamyboje įprastas stakles bei įrankius, nes tas pačias užduotis atlieka greičiau, tiksliau ir lanksčiau. Tokie robotai ne tik pjauna, gręžia, suvirina, graviruoja lazeriu, bet ir gali būti greitai perprogramuojami dirbti su kitomis detalėmis ar kitomis medžiagomis. Lazerių technologijos tampa gyvybiškai svarbiu ketvirtosios pramonės revoliucijos įrankiu. Lazeriai leidžia kurti pramoninio masto 3D spausdintuvus, gebančius čia pat nuskenuoti norimą detalę ir ją „atspausdinti“ iš metalo ar plastiko.

Karinė pramonė be lazerinių technologijų taip pat niekaip neapsieitų. Lazeriniai taikikliai, naktinio matymo prietaisai, raketose montuojamos taikinių sekimo sistemos – tai tik plačiausiai žinomi panaudojimo būdai. Vis efektyvesni ir kompaktiškesni lazeriai jau naudojami ir tiesioginio poveikio ginklams, pavyzdžiui, bepiločiams dronams numušti.

Pasak lazerių gamintojos „Ekspla“ vadovo Kęstučio Jasiūno, daugybė mokslo sričių išvis neįsivaizduojamos be lazerių technologijų. „Mokslininkai naudodami lazerių spinduliuotę gali realiu laiku stebėti ląstelėse vykstančius procesus, be lazerių nebūtų įmanomas eksperimentas, kurio metu pirmą kartą užfiksuotos gravitacinės bangos. Energetikos srities proveržį žadanti sąlajos (sunkiojo vandenilio branduolių sintezės) reakcija taip pat bus „užkurta“ ypač galingais lazerio impulsais“, – paaiškina K. Jasiūnas.

Energetikos srities revoliuciją galėtų sukelti ir 2018 metų fizikos srities Nobelio premijos laureato Gérard’o Mourou pasiūlytas metodas lazerio spinduliuote neutralizuoti radioaktyviąsias atliekas.

Beje, tam G. Mourou siūlo panaudoti būtent lietuviškų įmonių „Ekspla“ ir „Light Conversion“ sukurtą SYLOS lazerinę sistemą. Šį lazerį lietuviai pagamino vieno ambicingiausių ES mokslinio projekto ELI (Extreme Light Infrastructure) užsakymu. ELI yra tarsi lazerių fizikos atitikmuo Europos branduolinių mokslinių tyrimų centrui CERN. ELI mokslo centruose Vengrijoje, Čekijoje ir Rumunijoje įdiegti ypač galingi lazeriai, kurių impulsais tiriami fundamentiniai fizikos dėsniai.

Didelė šeima

Šiandien Lietuvos fotonikos sritis yra gana brandi – per dešimtmečius sustiprėjusias senbuves supa mažesnės įmonės. Todėl jauni profesionalai gali rinktis, kur norėtų dirbti: didesnėje komandoje ar vikresniame, bet rizikingesniame startuolyje.

„Yra toks posakis, kad fizikų bedarbių nebūna. Fizika apskritai yra ne tiek profesija, kiek išskirtinė išsilavinimo forma, suteikianti universalių įgūdžių visiems gyvenimo iššūkiams“, – sako P. Balkevičius. Mokydamiesi fizikos, jaunuoliai įgyja darbo rinkoje ypač paklausių gebėjimų: išsiugdo kritinį mąstymą, kūrybiškumą, mąstymo lankstumą, išmoksta spręsti sudėtingas problemas, bendradarbiauti ir gebėti perteikti idėjas.

M. Barkauskas ateities kelio ieškančiam jaunimui pataria rinktis tą studijų kryptį, kuri labiausiai domina. Anot „Light Conversion“ vadovo, visos studijos yra vienaip ar kitaip sudėtingos ir reikalauja pastangų mokytis, ypač susijusios su tiksliaisiais mokslais, tačiau žinios įsisavinamos daug lengviau, jei pasirinktas dalykas tiesiog „limpa“.

Ne viską įmanoma išmatuoti paklausa darbo rinkoje ir atlygiu – Lietuvoje yra susiformavusi gilias tradicijas turinti fizikų bendruomenė. Lietuvos lazerių technologijų sektorius – tarsi didelė ir draugiška šeima, turinti visas galimybes įgyvendinti profesines ambicijas.

Straipsnį parengė žurnalas „Reitingai“, bendradarbiaujant su Lietuvos Lazerių asociacija